Kaip aš atradau rankų darbo muilą

Istorija prasidėjo nuo apsilankymo pas kosmetologę, kadangi pusę savo nugyvento amželiaus vargau su „gražuoliais“ spuogais, tai nebuvo kažkokia skausminga ar kažkuo nauja procedūra man. Po veido valymo išsikviečiau taxi, nes taip atrodydama galėjau netyčia būti supainiota su kokia filmukų raganos heroje, nusprendžiau, kad garbės man tokios nereikia, galiu šiame gyvenime išgarsėti ir sunkesniais metodais, grįžau namo ir stengiausi kuo ilgiau nebendrauti su veidrodžiais. Skambutis, mano kosmetologė su keistu klausimu:“ gal jūs turite namuose kokią švelniai valančią priemonę ar kokį kremą savo sudirgusiai po kosmetinio valymo odai, kad sudėtyje būtų kuo mažiau parabenų, kvapiklių?“ Mintyse pagalvojau:“kas čia per pavadinimai?“ Kadangi tikrai žinojau, kad nežinau ar aš „tai“ turiu, tada   man ji  liepė nieko nenaudoti šiam vakarui. Smalsumo vedama griebiau iš vonios kelis veido kremus, tonikus, losijonus ir pradėjau skaityti sudėtis, aišku pradžioje akis turėjo adaptuotis prie mažų raidžių, nieko aš ten nesupratau, todėl nusprendžiau į pagalba pasišaukti visagalį „google“. Ir atsivėrė kažkoks nepažįstamas cheminių junginių pasaulis! Turėdama laiko ir truputėlį kantrybės pradėjau analizuoti tokius skambiuosius pavadinimus kaip: „metylparaben“,“propylparaben“, „isobutylparaben“,“propylene glycol“, „sodium lauryl sulfate (SLS)“, „triethanolamine (TEA)“, „diethanolamine (DEA)“ ir dar daug kitų, visų čia neišvardinsi nes jų yra šimtai.(Jeigu kam įdomu galite pasiskaityti apie dažniausiai  sutinkamus kenksmingus cheminius junginius šioje nuorodoje http://www.kordicepsas1.info/kenksmingos-medziagos-kosmetikoje!,70.html). (Čia ne internetinio puslapio reklama,  tiesiog man labiausiai patiko toks informacijos pateikimas, aiškiai ir tiksliai su lentele.)
 Visiškai nieko nebe supratau ir pasimečiau, visoje mano kosmetikoje dominavo šie junginiai ir nesvarbu, ar tai kosmetika pirkta už 90lt ar už 25lt, visiškai nesvarbu. Niekaip netilpo galvoje ir tai, kad išleidžiu daug pinigų tam, kad sau kenkčiau. Kodėl aš apie tai tik dabar sužinojau? Kodėl leidžiama prekiauti tokia kenksminga kosmetika? Kodėl leidžiama šitaip kenkti žmonėms, kosmetika, kurią pradeda naudoti nuo  kūdikystės iki senatvės? Turbūt kapitalizme visai nebeliko vietos žmogiškumui... Susitaikiusi su tuo, kad pasaulio aš neišgelbėsiu, todėl pradėsiu gelbėti save. Pagauta didžiulio įsiučio mečiau visą anksčiau naudotą kosmetiką, ir pagalvojau, kas dabar? O gi nieko, turbūt tikrai nemirsiu :)  ir šitaip pastūmėjau save į priekį. Prisiminiau, kad galima pasidaryti namines kaukes, pilingus, pora kartų dantis paploviau su soda (nelabai patiko, nei mėtos skonio, nei putojimo, bet rezultatas tas pat, dantys buvo išvalyti gerai), kol nusipirkau „kitokią“dantų pastą. Taip po truputį pasinėriau į natūralios kosmetikos lobynus. Labai daug informacijos radau, ką galima tepti ant odos, kaip ją lepinti ir prižiūrėti, kad ji būtų graži ir sveika, tačiau susidūriau su problema, kaip tą odą nuvalyti švariai, kad ant jos galėtum kažką užtepti. Vėl ta pati soda, avižiniai dribsniai, kavos tirščiai ir kitos natūralios priemonės buvo kaip „šoko terapija“ mano odai. Pleiskanojimas, pabėrimai, paraudimai ir kitoks diskomfortas. Pradžioje kompanjonių draugių tuo metu neturėjau, su kuo galėčiau pasitarti, mergaitiškai vienai kitą palaikyti, todėl geriausias ramstis ne grįžti atgal prie pramoninės kosmetikos, buvo tvirtas apsisprendimas. 

Pradėjau domėtis rankų darbo kosmetika, ir atradau rankų darbo muilus. Domėjausi įvairiais gamybos procesais, kadangi man netiko jau pagamintos muilo bazės, su neaiškia sudėtimi ir į muilą dedamais įvairiais spalviniais dažikliais, nenatūraliais kvapikliais, išsirinkau vieną metodą , gaminti muilus šaltuoju būdu (jame lieka net apie10 proc. augalinio glicerino, išsaugomos minkštinamosios ir drėkinamosios savybės) ir gamybai naudoti tik natūralias, ekologiškas medžiagas. Lepinti, prausti savo odą, bet jai nekenkti. Jau antri  metai kai džiaugiuosi atradusi natūralios kosmetikos lobynus, galiu ir natūralų pilingą pasidaryti veidui, nes dabar turiu sveiką ir atgaivintą odą, galiu dantis  kartą mėnesyje išsivalyti su soda ir nepasigesti, putojimo ar mėtos aromato, ir šitaip juos kuo puikiausiai pabalinti. Taip mano kosmetikoje nebeliko losjonų, tonikų, makiažo valiklių, visa tai pakeitė rankų darbo muilas. Taigi, brangieji, jūs jau žinote mano kelią, kaip aš atradau muilą, o tiksliau, tai  kaip jis pas mane atėjo. Noriai dalinsiuosi savo patirtimi su jumis, o  jūs belskitės ir aš atidarysiu ;)