Civilizacijos stresų genami pamirštame svarbiausia - natūralumą. Aplink mus supanti gamta ir jos garsai dažnai traukia, kad joje tiesiog būtume. Ten norisi būti su savimi, gyventi taip kaip pats nori, nesinori gyventi pagal senelių ir visuomenės primestas normas, norisi atrasti savo kelią, susikurti savo idėjas, jos nebūtinai turi būti teisingos, juk vienos tiesos taip pat nėra. Tiesiog norisi pačiam daryti.
Buvimas gamtoje žmogui tarsi sugrąžina autonomiškumą, tai dalelės laisvių ir teisių sugrąžinimas. Aišku, dabar gamtoje autonomiškumas 100 procentų nėra įmanomas, niekas nepasidarys kompiuterio, ar automobilio gamtoje, bet pagrindiniai gamtos dalykai, energija, maistas, grožis, spalvos, kvapai, sveikata gali grąžinti žmogui šias laisves. Žmogus galėtų nebūtų modernusis vergas, kuris parištas prie paskolų, prie įrėminto darbo laiko, dirbti dešimtmečius, kad kažką išsimokėtum.
Genami civilizacijos stresų esme visa tai pamiršę, bet gal būt dabar pats metas prisiminti, žinoma tiems, kam svarbu: mes neturime jokios teisės įsakinėti, kaip žmonėms gyventi, mes galime paprašyti, pasiūlyti,o nurodinėti mes neturime nei galių nei teisių, moralinių. Galima susitarti, pasikalbėti, pabendrauti, patarti.
Taip, mylekime..
AtsakytiPanaikinti