Labai geras pasiūlymas!

Kuo ypatingas sviestmedžio (taukmedžio)aliejus

Sviestmedis yra Vakarų Afrikos medis. Jo vaisiai turi ploną, aitrų, maistingą minkštimą, kuris dengia pailgą, aliejingą sėklą iš kurios ir gaunamas sviestmedžių aliejus. Afrikoje tikras natūralus ir nerafinuotas sviestmedžių aliejus iki šiol gaunamas tokiu pat būdu kaip prieš tūkstantį metų. Afrikos tautos sviestmedžių aliejų nuo senų laikų naudoja maistui, gydymui ir odos priežiūrai. Sviestmedis turi augti maždaug 30 metų, kol pasiekia brandą. Afrikiečiams sviestmedis - šventas augalas. Jo riešutus gali rinkti tik moterys. Sviestmedį draudžiama nukirsti. Šalto spaudimo būdu išgaunamas sviestmedžio aliejus neturi sąlyčio su vandeniu ar ugnimi, dėl to išlieka visos naudingosios savybės. Aliejus labai gerai ir gana greitai į ją įsigeria. Be to, jei sviestmedžių aliejus yra nerafinuotas, jis turi puikių konservuojančių ir bakterijas naikinančių medžiagų, todėl labai ilgai negenda. Tik nerafinuotame aliejuje yra daug muilo nesunaikinamų medžiagų, todėl jis ilgai išsilaiko odos sluoksniuose, nes jį sunkiai nuplauna šarminiai muilai ar vanduo.Vadinasi, nors ir nusiprausus aliejus vis dar veikia poodinius sluoksnius, jis nėra neišplaunamas. Vitaminų A ir E šaltinis. Vitaminas A: skatina ląstelių atsinaujinimą/regeneraciją – stabdo odos senėjimo reiškinius, lygina reljefą; efektyviai maitina ir ramina sausą, šiurkščią, raukšlėtą, spuoguotą odą. Vitaminas E: veikia kaip antioksidantas, atitolinantis senėjimo procesus, galintis sumažinti vėžinių ląstelių atsiradimo galimybę; gerina mikrocirkuliaciją.

Kam naudojamas sviestmedžio sviestas?

Sviestmedžio aliejus maitina ir drėkina trapius plaukus, gydo suskilusius plaukų galiukus, apsaugo nuo žalingų aplinkos veiksnių

Nerafinuotas sviestmedžių al. – dekongestantas, padeda sergantiems sloga, kai nosis yra užgulta, o kvėpuoti tenka per burną. Patepus kiekvieną nosies landą 2-4g aliejaus, užgulimas praeina per 0.5-1.5min; efektas tęsiasi 5-8val. Jokiu pašalinių reakcijų, dirginimo, džiūvimo, reakcinio paburkimo (Tella A. Br.J. Clin.Pharmac. (1979), 7,495-497)

Aliejaus reikia labai nedaug - jeigu nesergama odos ligomis, užtenka juo pasitepti kartą per dieną. Oda 'sviesto' sugeria tik tiek, kiek reikia, o likutį po 10 minučių galima nuvalyti popierine servetėle.
Naudojant kiekvieną dieną oda bus sveika, minkšta, puikios išvaizdos.

Dėl unikalios sudėties ir tekstūros, NERAFINUOTAS(!) sviestmedžių aliejus padeda kone visais atvejais:
- maitina ir drėkina bet kokio amžiaus odą;
- tinkamas emolientas dermatitų, egzemų, žvynelinės ir kt. odos ligų atvejais;
- minkština suskeldėjusią lūpų, sukietėjusią bei suragėjusią rankų, alkūnių, pėdų odą;
- apsaugo nuo išorės poveikio (šalčio, karščio, saulės, radiacijos...), SPF4-6;
- padeda atsigauti sausai ir pleiskanojančiai odai po nudegimų saulėje;
- randų ir strijų prevencijai;
- mamos sako, kad sviestmedžių aliejus puikiai sugydo nušutusią jautrią kūdikių odelę;
- nuramina jautrią vyrų odą, ypač po skutimosi;
- tinka masažui po varginančio fizinio krūvio, gerina kraujotaką.

Sviestmedžių aliejus turi natūralių priešuždegiminių medžiagų, todėl labai naudingas vabzdžių įkandimų, alergijų, nudegimų, nušalimų ar kitų odos pakenkimų atvejais; taip pat esant raumenų skausmams ir patempimams, prieš ir po treniruočių.

Dėmesio slidininkai: sviestmedžio aliejus ne tik apsaugos odą nuo vėjo ir šalčio, bet šiek tiek ir nuo UV spindulių - SPF 3-6 taip pat juo gydomi sausgyslių patempimai, reumatiniai skausmai.

Vonios "BOMBA"

Noriu su jumis pasidalinti dar viena naujove, kurią išmokau. Vonios burbulai, arba kitaip vonios „bombos“, kurias įmetus į vonią šnypščia, skleidžia aromatą ir lepina odą. Nuostabus gaminimo procesas, kurio metu kvepia visi namai! Labai jomis džiaugiuosi! Pasigaminti tokius vonios malonumus nėra labai sudėtinga. Ir kaina bus tikrai pigesnė nei parduotuvėse. Štai vienas iš elementarių receptų:
Reikės:
1 puodelio sodos
1/2 puodelio kukurūzų krakmolo (jei neturite, tiks ir bulvių krakmolas)- galima ir visai nedėti
1/2 puodelio citrinos rūgšties
1 šaukštelio vandens (matysite pagal mišinio konsistenciją, nes gali ir neprireikti)
3 šaukštų aliejaus
1 šaukštelio eterinio (aromatinio) aliejaus
Papildomai gali prireikti:
Formelių

Pirštinių
Maistinių dažų(aš naudojau molius, kisielių)
Cukraus (nenaudojau)
Vaistažolių, žiedlapių, druskų ir kitokių gėrybių.
Gaminant naudoju gumines pirštines, kad būtų sterilu, jeigu yra smulkių žaizdelių citrinos rūgštis tikrai pagriauš :) Iš pradžių suberiu į dubenį biriuosius produktus. Citrinos rūgštį, bent jau aš permalu kavamale, kad pasidarytų kaip pudra, kuri geriau limpa. Viską labai gerai išmaištyti, kad masė gautųsi vienalytė. Tuomet dedu priedus(vaistažolės, druskos, dažai ir kt.), išmaišome. Priedų galima ir nedėti, juk ne visiems patinka, kad vonioje be jų  dar kažkas plaukioja :)Pavyzdžiui, naudojant molius vonios kraštai truputį pasidažo, bet po maudynių vis tiek vonią perplauname,na, bet kiekvienam pagal poreikius. Grįžtu prie recepto. Atskirame indelyje sumaišau skystuosius ingredientus (aliejus) ir viską supilu, labai gerai viską išmaišau, kad neliktų „gumulėlių“. Masė turi gautis nebiri, suspaudus delne turėtų gražiai susispausti. Tuomet masę dedu į plastikines formeles, svarbiausia ją suspausti, truputį pirštu pabeldus į formelę, ji lengvai atsiskiria ir iškrenta suformuota viena burbulo pusė. Turint dvi puseles, švelniai jas abi suglaudus spusteliu, kad suliptų. Palaikius bent 6 valandas, kad išdžiūtų aliejai ir susirištų visos medžiagos, jau galima naudostis savo šedevrais! Smagių gamybos ir lepinimosi akimirkų! ;)
Štai mano „bombos“:

 Sudėtis: vonios burbulų šnypštusis mišinys, ekologiškas migdolų aliejus, ekologiškas mandarinų eterinis aliejus, žalioji arbata, medetkų žiedlapiai, ramunėlių žiedlapiai.
Maitina, drėkina, lepina pavargusią odą. Mandarinų kvapas ir žalioji arbata tonizuoja, atgaivina odą ir mintis. Ramunėlės ir medetkos slopina uždegimus, dezinfekuoja pažeistą odą.

Sudėtis: ryžių selenų aliejus,migdolų aliejus, alyvuogių aliejus, bergamočių eterinis aliejus, jūros druska kvepianti levandomis, žaliasis ir juodasis molis, vonios burbulų šnypštusis mišinys.
Veikdamas tiesiogiai centrinę nervų sistemą bergamočių eterinis aliejus ramina esant nervinei įtampai, stresui, pašalina depresiją, pažadinantis sielą ir aistrą.
Atpalaiduoja, maitina, ramina, atgaivina odą ir mintis.

O štai ir supakuotos "bombos", kad galėtų saugiai keliauti į jūsų vonią :)

Kaip aš atradau rankų darbo muilą

Istorija prasidėjo nuo apsilankymo pas kosmetologę, kadangi pusę savo nugyvento amželiaus vargau su „gražuoliais“ spuogais, tai nebuvo kažkokia skausminga ar kažkuo nauja procedūra man. Po veido valymo išsikviečiau taxi, nes taip atrodydama galėjau netyčia būti supainiota su kokia filmukų raganos heroje, nusprendžiau, kad garbės man tokios nereikia, galiu šiame gyvenime išgarsėti ir sunkesniais metodais, grįžau namo ir stengiausi kuo ilgiau nebendrauti su veidrodžiais. Skambutis, mano kosmetologė su keistu klausimu:“ gal jūs turite namuose kokią švelniai valančią priemonę ar kokį kremą savo sudirgusiai po kosmetinio valymo odai, kad sudėtyje būtų kuo mažiau parabenų, kvapiklių?“ Mintyse pagalvojau:“kas čia per pavadinimai?“ Kadangi tikrai žinojau, kad nežinau ar aš „tai“ turiu, tada   man ji  liepė nieko nenaudoti šiam vakarui. Smalsumo vedama griebiau iš vonios kelis veido kremus, tonikus, losijonus ir pradėjau skaityti sudėtis, aišku pradžioje akis turėjo adaptuotis prie mažų raidžių, nieko aš ten nesupratau, todėl nusprendžiau į pagalba pasišaukti visagalį „google“. Ir atsivėrė kažkoks nepažįstamas cheminių junginių pasaulis! Turėdama laiko ir truputėlį kantrybės pradėjau analizuoti tokius skambiuosius pavadinimus kaip: „metylparaben“,“propylparaben“, „isobutylparaben“,“propylene glycol“, „sodium lauryl sulfate (SLS)“, „triethanolamine (TEA)“, „diethanolamine (DEA)“ ir dar daug kitų, visų čia neišvardinsi nes jų yra šimtai.(Jeigu kam įdomu galite pasiskaityti apie dažniausiai  sutinkamus kenksmingus cheminius junginius šioje nuorodoje http://www.kordicepsas1.info/kenksmingos-medziagos-kosmetikoje!,70.html). (Čia ne internetinio puslapio reklama,  tiesiog man labiausiai patiko toks informacijos pateikimas, aiškiai ir tiksliai su lentele.)
 Visiškai nieko nebe supratau ir pasimečiau, visoje mano kosmetikoje dominavo šie junginiai ir nesvarbu, ar tai kosmetika pirkta už 90lt ar už 25lt, visiškai nesvarbu. Niekaip netilpo galvoje ir tai, kad išleidžiu daug pinigų tam, kad sau kenkčiau. Kodėl aš apie tai tik dabar sužinojau? Kodėl leidžiama prekiauti tokia kenksminga kosmetika? Kodėl leidžiama šitaip kenkti žmonėms, kosmetika, kurią pradeda naudoti nuo  kūdikystės iki senatvės? Turbūt kapitalizme visai nebeliko vietos žmogiškumui... Susitaikiusi su tuo, kad pasaulio aš neišgelbėsiu, todėl pradėsiu gelbėti save. Pagauta didžiulio įsiučio mečiau visą anksčiau naudotą kosmetiką, ir pagalvojau, kas dabar? O gi nieko, turbūt tikrai nemirsiu :)  ir šitaip pastūmėjau save į priekį. Prisiminiau, kad galima pasidaryti namines kaukes, pilingus, pora kartų dantis paploviau su soda (nelabai patiko, nei mėtos skonio, nei putojimo, bet rezultatas tas pat, dantys buvo išvalyti gerai), kol nusipirkau „kitokią“dantų pastą. Taip po truputį pasinėriau į natūralios kosmetikos lobynus. Labai daug informacijos radau, ką galima tepti ant odos, kaip ją lepinti ir prižiūrėti, kad ji būtų graži ir sveika, tačiau susidūriau su problema, kaip tą odą nuvalyti švariai, kad ant jos galėtum kažką užtepti. Vėl ta pati soda, avižiniai dribsniai, kavos tirščiai ir kitos natūralios priemonės buvo kaip „šoko terapija“ mano odai. Pleiskanojimas, pabėrimai, paraudimai ir kitoks diskomfortas. Pradžioje kompanjonių draugių tuo metu neturėjau, su kuo galėčiau pasitarti, mergaitiškai vienai kitą palaikyti, todėl geriausias ramstis ne grįžti atgal prie pramoninės kosmetikos, buvo tvirtas apsisprendimas. 

Pradėjau domėtis rankų darbo kosmetika, ir atradau rankų darbo muilus. Domėjausi įvairiais gamybos procesais, kadangi man netiko jau pagamintos muilo bazės, su neaiškia sudėtimi ir į muilą dedamais įvairiais spalviniais dažikliais, nenatūraliais kvapikliais, išsirinkau vieną metodą , gaminti muilus šaltuoju būdu (jame lieka net apie10 proc. augalinio glicerino, išsaugomos minkštinamosios ir drėkinamosios savybės) ir gamybai naudoti tik natūralias, ekologiškas medžiagas. Lepinti, prausti savo odą, bet jai nekenkti. Jau antri  metai kai džiaugiuosi atradusi natūralios kosmetikos lobynus, galiu ir natūralų pilingą pasidaryti veidui, nes dabar turiu sveiką ir atgaivintą odą, galiu dantis  kartą mėnesyje išsivalyti su soda ir nepasigesti, putojimo ar mėtos aromato, ir šitaip juos kuo puikiausiai pabalinti. Taip mano kosmetikoje nebeliko losjonų, tonikų, makiažo valiklių, visa tai pakeitė rankų darbo muilas. Taigi, brangieji, jūs jau žinote mano kelią, kaip aš atradau muilą, o tiksliau, tai  kaip jis pas mane atėjo. Noriai dalinsiuosi savo patirtimi su jumis, o  jūs belskitės ir aš atidarysiu ;)

Kaip pasirūpinti savo muiliuku?

                                                         

Svarbu muiliuką laikyti gerą nutekėjimą užtikrinančioje muilinėje. Jei muiliukas stovės vandens balutėje, jis pamažu ims skystėti, tižti ir greičiau išsimuiluos. Tarp naudojimų džiūvantis muiliukas išliks tvirtas ir tarnaus jums žymiai ilgiau. Bet nereikia pamiršti, kad muilas skirtas nuplauti nešvarumus, jis neduoda tokio efekto, kaip kremas. Puikios muilo putojimo savybės leidžia muilą naudoti ir skutantis. Skutimasis tampa švelnesnis, mažiau dirginantis odą. Žymiai maloniau žinoti, jog prausiantis į mūsų kūną  patenka visos šios gamtos dovanos: eteriniai ir natūralūs aliejai, vaistažolių ištraukos, medus ir kitos gėrybės.

                                                                              

Kas yra muilas?

Muilas susidaro riebalus paveikus šarmu. Reakcijos, vadinamos saponifikacija, metu susidaro muilas ir glicerinas. Muilas plauna dėl bipolinės jo molekulės struktūros: ilga molekulės uodega artima aliejui, o galva – vandeniui. Uodega ieško aliejinės terpės, pavyzdžiui odos ar audinio nešvarumų, ir prie jų prisikabina, o galva stengiasi prisijungti prie vandens, taip su vandens srove nuplaunami prie muilo uodegos prikibę riebalai ir nešvarumai. Glicerinas yra “antrinė” muilo gamybos žaliava. Kadangi tai brangi ir labai vertinga medžiaga (dėl sugebėjimo pritraukti vandenį turi išskirtinių drėkinančių savybių), pramoniniai muilo gamintojai jo muile nepalieka. Šalto gamybos proceso metu muiliuke išlieka visas natūraliai susidarę glicerinas, o jo susidaro nemaža dalis - apie 10 procentų. 

                                                                               

Kodėl šiais laikais gaminu muilą rankiniu būdu, kai jo galima nusipirkti bet kokios formos, kvapo, spalvos?

Pamažu pradedame suprasti, jog šviežias, natūralus maistas yra vienas iš sveikatos ir geros savijautos garantų. Tačiau nemažiau svarbu ir ką tepame ant savo odos, kuo ją prausiame. Mokslo įrodyta kai kurių medžiagų greita rezorbcija į organizmą patenka per odą. Geriausias pavyzdys – nikotino ar estrogenų pleistrai. Panašiu principu per odą į kraujotaką patenka ir mūsų naudojamos kosmetikos dalys. Žymiai maloniau galvoti, jog į mūsų kūną patenka natūralūs aliejai, vaistažolių ištraukos ar eteriniai aliejai, nei petrochemikatai, konservantai, sintetiniai kvapikliai ar kitos balastinės medžiagos, galinčios sukelti alergijas, skatinti piktybinių auglių formavimąsi. Taip pat įrodyta, jog dauguma šiuolaikinės kosmetinės pramonė naudojamų petrochemikatų ir ypač sintetiniai kvapikliai sukelia odos dermatitus,egzemas, alergijas.Siūlau jums iš kokybiškų natūralių žaliavų pagamintą produktą, kuris ne tik nupraus odą, bet natūraliai drėkins, pamaitins jos ne iš sausins ir nesudirgins.Kadangi kvapui išgauti naudoju tik augalų eterinius aliejus, bei prieskonius.

                                                                            

Mylėkime save taip, kaip myli mus gamta

Civilizacijos stresų genami pamirštame svarbiausia - natūralumą. Aplink mus supanti gamta ir jos garsai dažnai traukia, kad joje tiesiog būtume. Ten norisi būti su savimi, gyventi taip kaip pats nori, nesinori gyventi pagal senelių ir visuomenės primestas normas, norisi atrasti savo kelią, susikurti savo idėjas, jos nebūtinai turi būti teisingos, juk vienos tiesos taip pat nėra. Tiesiog norisi pačiam daryti.

Buvimas gamtoje žmogui tarsi sugrąžina autonomiškumą, tai dalelės laisvių ir teisių sugrąžinimas. Aišku, dabar gamtoje autonomiškumas 100 procentų nėra įmanomas, niekas nepasidarys kompiuterio, ar automobilio gamtoje, bet pagrindiniai gamtos dalykai, energija, maistas, grožis, spalvos, kvapai, sveikata gali grąžinti žmogui šias laisves. Žmogus  galėtų nebūtų modernusis vergas, kuris parištas prie paskolų, prie įrėminto darbo laiko, dirbti dešimtmečius, kad kažką išsimokėtum.

Genami civilizacijos stresų esme visa tai pamiršę, bet gal būt dabar pats metas prisiminti, žinoma tiems, kam svarbu: mes neturime jokios teisės įsakinėti, kaip žmonėms gyventi, mes galime paprašyti, pasiūlyti,o nurodinėti mes neturime nei galių nei teisių, moralinių. Galima susitarti, pasikalbėti, pabendrauti, patarti.